fbpx

Spektakliui „Nuostabūs dalykai“ 5-eri. Koks jausmas, kai po spektaklio neskamba plojimai?

Šį pavasarį improvizacijos teatro „Kitas kampas“ spektaklis „Nuostabūs dalykai“ minėjo 5-erių metų gimtadienį. Anot bilietų platinimo platformos „Bilietai.lt“, spektaklis 2022-ais metais pateko į populiariausių Lietuvoje spektaklių penketuką, o žiūrovai neretai teigia, kad nespėja įsigyti bilietų į jau kultiniu tapusio spektaklio rodymus. Kur slypi šio spektaklio populiarumo fenomenas?

Monospektaklis „Nuostabūs dalykai“ (režisierius Kirilas Glušajevas) žiūrovus įtraukia nuo pat pirmųjų spektaklio akimirkų, kai pagrindinis ir vienintelis spektaklio aktorius, dviejų Auksinių scenos kryžių laureatas, Martynas Nedzinskas sugriauna atstumą tarp aktoriaus ir žiūrovo bei nubraukia aiškią spektaklio pradžią, kurios laukia būdamas salėje kartu su žiūrovais bei spektaklio muzikantu.

Šis spektaklis, kaip jo pradžioje sako aktorius, yra ne paties aktoriaus išgyventa istorija, bet tuo pačiu tai ir jo, ir kiekvieno žiūrovo istorija. Spektaklis publiką įtraukia ne artimomis temomis, puikiai pažįstamu nuostabių dalykų sąrašu, bet ir visa savo eiga – spektaklyje gausu improvizacijos, į kurią įsitraukia ir žiūrovai, juoko, akimirkų, kai gerklėje stoja gumulas ir kaupiasi ašaros bei vilties, kad viskas gali būti kur kas geriau.

Spektakliams pasibaigus, įprastai užsitraukia užuolaidos, už jų susirenka visa aktorių komanda, užuolaidos atsitraukia ir pasigirsta ovacijos. Spektaklyje „Nuostabūs dalykai“ užuolaidų neišvysite, o plojimų neišgirsite. Pasibaigus spektakliui M. Nedzinskas žiūrovų prašo neploti, siūlo pasilikti salėje tiek, kiek norėsis pasilikti ir pasiklausyti skambančios muzikos. Apie tai, koks jausmas, kai po spektaklio į užkulisius išeini neskambant plojimams, klausėme aktoriaus M. Nedzinsko.

Martynai, koks jausmas aplanko, kai pasibaigus spektakliui nesulauki aplodismentų?

Turbūt dėl to, kad žiūrovai neploja mes labiau ir jaučiam grįžtamąjį ryšį. Tai yra labai įdomu, nes plojimai po spektaklio tarsi uždaro, nubraukia viską, kas buvo sukurta tarp manęs ir žiūrovo spektaklio metu. Plojimai uždaro, pabaigia spektaklį, tuomet lieka kiekvieno žiūrovo individualus reikalas ir pasirinkimas ar toliau jis nori mąstyti apie spektaklį, ar ne. „Nuostabių dalykų“ atveju žmonės neploja. Tokiu būdu jie yra tarsi priversti išeiti iš salės kartu su spektakliu. Vieniems tai patinka, kitiems ne. Man atrodo, kad būtent šiame spektaklyje, tai yra privaloma. Ir aš pats tuomet išeinu po spektaklio be atsisveikinimo, be sukurto ryšio nubraukimo. Mintyse toliau galvoju apie tai, kaip jaučiasi žiūrovai, ką mes kartu su jais sukūrėme ir būtent tai šio spektaklio rėmuose yra labai įdomu ir svarbu.

Po spektaklio žiūrovai scenoje palieka raštelius, dažnai jie sėdi ir laukia kol tu grįši. Atrodo, kad po spektaklio jie nori pasikalbėti su tavimi. O kaip tu jautiesi po spektaklio? Ar nori dar kažkuo pasidalinti su žiūrovais?

Aš per tą pusantros valandos, kol vaidinu spektaklį, daug pasakau, tad man dažnai po spektaklio norisi tiesiog pabūti tyloje. Labai gerai, kad žiūrovai gali po spektaklio sėdėti, klausytis muzikos ir nieko nesakyti, o tiesiog patys sau atsakyti į klausimus, o galbūt juos  iškelti.

Kaip manai, kur slypi šio spektaklio populiarumo fenomenas?

Šiame spektaklyje nieko nėra išskyrus mane. Yra muzikantas, kelios dėžės, šviesa, muzika. Šis spektaklis yra grįstas ryšiu tarp aktoriaus ir žiūrovų. Aš tikrai jaučiu, kad tas ryšys egzistuoja, nes po spektaklio gaunu daug žinučių, padėkų. Reiškia, kad ryšys išlieka, o tai ir yra brangiausia šiame spektaklyje. Ne estetinė spektaklio pusė, ne meninė vertė, o būtent socialinė, terapinė vertė, patirčių, išpažinties, ryšio, draugystės vertė. Tą labiausiai vertinu ir aš.

Paskutinė proga šį sezoną išvysti spektaklį „Nuostabūs dalykai“ gegužės 16 d. 20:30 Klaipėdoje, Klaipėdos dramos teatre. Bilietai -> https://bit.ly/3npBLAe

Scroll to Top