Jau dešimtmetį išskirtiniais pasirodymais žiūrovus stebinantis iliuzionistas Justinas Malinauskas pasakoja vis dar sulaukiantis priešiškų komentarų apie magus. Jis ne kartą yra girdėjęs, kaip iliuzionistai yra vadinami apgavikais ir melagiais, tačiau tikina, kad nė vienas žmogus neturi tikrų magiškų galių ir tai kas vyksta ant scenos yra tik žaidimas.
Iliuzijos ir magijos pasauliu Justinas susižavėjo dar būdamas vaikas, kuomet dėdė pirmą kartą parodė triukus ir išdavė jų paslaptis. Vėliau Justinas rankų miklumą lavino mokydamasis pagal knygas, rengdamas pasirodymus giminių susibūrimuose bei baliuose. Ir nors iš pradžių ši veikla buvo tik hobis, ilgainiui tai tapo pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu.
„Aš baigiau ekonomiką, planavau būti ekonomistu arba bankininku. Taip pat dar baigiau tarptautinės rinkodaros magistrą. Pagal specialybę dirbau 4 mėnesius ir to užteko, kad suprasčiau, jog tai ne man, mat net ir dirbant mašinoje visuomet kabėjo kostiumas ir vakarais po darbo ar savaitgaliais nuolat skubėdavau į pasirodymus“, – pasakoja Justinas.
Iliuzionistas atvirauja, jog dirbdamas šioje srityje ne kartą girdėjo kritiškų pasisakymų, jog magai yra apgavikai ir melagiai. Vis tik Justinas niekuomet nesistengė įrodyti turintis magiškų galių, todėl neretai lipdamas ant scenos iš karto prisipažįsta, kad dabar jis meluos.
„Aš esu profesionalus „neburtininkas“ ir kai užlipu ant scenos, aš prisipažįstu, kad dabar kurį laiką meluosiu. Kaip aktorius ateina ant scenos vaidinti, taip aš ateinu vaidinti žmogų, galintį padaryti keistų dalykų, kurių nelabai supranti, kaip tai įvyko. Tai yra žaidimas ir jeigu publika žaidžia tą magiją kartu, tuomet viskas būna puiku“, – teigia iliuzionistas.
Magui improvizacijos įgūdžiai – privalomi
Pranešime spaudai rašoma, kad rugsėjo 30 d. savo magijos vakarą improvizacijų teatro „Kitas kampas“ kavinėje-bare rengiantis Justinas pasakoja, jog iliuzionistams, mentalistams, magams ar kitiems šios srities atstovams improvizacijos įgūdžiai yra be galo svarbūs. Ypač tuomet, jeigu triukas ant scenos nepavyksta arba jo eiga klostosi ne taip, kaip buvo suplanuota.
„Turėjau triuką, kuomet paimi aštrų peilį, žiūrovo švarkelį ir kiaurai per jį perkiši tą peilį. Vieno tokio pasirodymo metu pats persipjoviau pirštą, tačiau didžiausias rūpestis buvo ne dėl piršto, o dėl švarkelio, ar aš jo nesuplėšiau, nes 80 procentų tas triukas galėjo nepavykti. Ką daryti suklydus? Esu praėjęs improvizacijos stovyklą, kurioje ir išmokau, kad jeigu klysti, svarbu pripažinti savo klaidą ir pasijuokti iš jos pirmam“, – atvirauja vyras.
Justinas tvirtina, jog norint sėkmingai atlikti triuką, vien rankų miklumo nepakanka. Išmokti tuos pačius triukus gali kiekvienas, nusipirkęs instrukcijas iš magijos triukų parduotuvių, tačiau išskirtinumo pasirodymams suteikia asmeninės istorijos, kurias Justinas kaskart įtraukia ir suriša su atliekamu triuku.
„Yra tokių triukų, kuriems visiškai nereikia rankų miklumo, tereikia protingai sudėlioti, jog būtų išlaikyta intriga ir žiūrovas neprarastų dėmesio. Man patinka pirma sugalvoti, ką aš noriu papasakoti auditorijai ir tuomet parinkti kokiu triuku, kokiu efektu aš galiu tą padaryti. Vienas garsus iliuzionistas yra pasakęs, kad duokite man aktorių ir per savaitę iš jo padarysiu tobulą iliuzionistą.
Aišku, kai turi rankų miklumą, gali padaryti daug nerealių dalykų, tačiau protas, gebėjimas valdyti publiką ir humoro jausmas yra kur kas svarbiau. Kai žmogus juokiasi, jis kitaip mąsto ir pražiopso tuos dalykus, kuriuos turi pražiopsoti“, – teigia Justinas.